Bernardinės. Vilniaus vienuolijų palikimas

Bernardinės – iš pasauliečių moterų, priklausiusių Trečiajam Šv. Pranciškaus ordinui, susikūrusi vienuolija. Jas Italijoje subūrė palaimintoji Angelina de Marsciano. Vienuoliškam gyvenimui pasišventusios moterys gyveno bendruomenėje, bet išlaikydavo tam tikrą savarankiškumą ir nuosavybę. Jos duodavo klusnumo ir skaistybės įžadus, bet nebuvo saistomos regulos ir klauzūros, kol 1566 m. popiežius Pijus V paskelbė privalomą klauzūrą visuose moterų vienuolynuose.

Reformos pasiekė ir Vilniaus bernardines. 1594 m. LDK kancleris Leonas Sapiega dovanojo sklypą naujo klauzūrinio vienuolyno statybai. 1629 m. į jį įsikėlė pirmosios vienuolės. Šv. Mykolo vienuolyną Leonas Sapiega labai dosniai aprūpino, o jo fundaciją vėliau papildė kilmingų ir turtingų vienuolių kraičiai. Tai buvo turtingiausias bernardinių vienuolynas Abiejų Tautų Respublikoje. Nuo pat pradžių Šv. Arkangelo mykolo bažnyčiai buvo numatyta ir labai svarbi – Sapiegų giminės mauzoliejaus funkcija. Tai buvo pirma, tokio pobūdžio šventovė Lietuvoje. Per šimtmečius vienuolynas ir bažnyčia kentėjo nuo karų, gaisrų. 2009 m. čia buvo įkurtas Bažnytinio paveldo muziejus.

Projektą iš dalies finansuoja Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, Vilniaus arkivyskupija.