Adventas

Adventas arba leliumai - tai krikščionių tikinčiųjų susikaupimo ir apmąstymų metas prieš Kalėdas.
Advento pradžia pagal bažnytinį kalendorių skelbiama ketvirtą sekmadienį prieš Kalėdas. Kalėdos būna skirtingomis savaitės dienomis, todėl paruošiamojo prieškalėdinio laikotarpio trukmė įvairuoja, jis vienais metais gali prasidėti lapkričio dvidešimt septintą dieną, kitais – gruodžio trečią dieną, ar kitomis dienomis šiame intervale.
Tradicijos ištakos siekia ketvirtą amžių. 380 metais Saragosos sinodas paragino nuo gruodžio septynioliktos dienos iki Epifanijos lankytis bažnyčiose, atlikti atgailą. Ketvirtame amžiuje Galijoje įvestas pasninkas, še pabaigoje Romoje įsivyravo rengimosi Kalėdoms paprotys. Aštuntame–devintame amžiuje atsirado Advento mišios, kurių maldos skirtos laukimui.
Kitų mokslininkų nuomone, ketvirtame–penktame amžiuje Ispanijoje ir Galijoje advento laikotarpis buvo skirtas pasiruošti naujų krikščionių krikštui, paprastai priimamam sausio mėnesį, minint Epifanijos dieną. Šiuo pasiruošimo laiku krikščionys praleisdavo keturiasdešimt dienų atgailaudami, melsdamiesi ir pasninkaudami. Šeštame amžiuje Romos krikščionys susiejo adventą su Kristaus atėjimu. Visgi jie turėjo galvoje ne pirmąjį jo „atėjimą“, o antrąjį. Tik viduramžiais advento laikotarpis buvo aiškiai siejamas su pirmuoju Kristaus atėjimu per Kalėdas.
Lietuvių liaudies kalendoriuje adventas – rimties, dvasinio apsivalymo metas, ūkinių darbų pabaiga. Dvidešimtame amžiuje, ypač nuo jo vidurio, advento papročiai ėmė nykti. Anksčiau būta papročio trečiadieniais, penktadieniais ir šeštadieniais nevalgyti mėsos, vėliau mėsos imta nevalgyti paprastai tik penktadieniais.