dievu namai treileris.mov

Šokio spektaklis „Dievų namai"
Smulkioji lietuvių architektūra -- koplytėlės, koplytstulpiai, stogastulpiai -- dvelkia archaine pasaulėjauta, pasakoja praeities žmonių gyvenimo istorijas, kupinas kasdienybės rūpesčių ir džiaugsmų, žmogiškų išgyvenimų, amžinybės ilgesio, būties išminties. Šventųjų statulėlės -- lietuviško kaimo žmonių veidais - sustingusios apmąstymuose, pašventina žmogų kasdienybėje.
Rupios, deformuotos, neproporcingos, medžio išlinkimų padiktuotos, kai kurios skulptūrėlės primena iš medžių šaknų išlindusias dvasias, mitines būtybes, pirmykščių žmonių atvaizdus, kuriems grakštumo dar nesuteikė gamta. Šventųjų statulėlės slepia pagonišką pasaulio matymą - Dievo motina, Pieta, Sopulingoji -- matriarchalinės santvarkos atgarsiai (moteriškos gamtos dievybės -Saulė, Žemė, Ugnis). Kiti šventieji, kaip Agota Jurgis, Izidorius, Juozapas, Ona atskleidžia vertybes, kuriomis gyveno žmonės Lietuvos praeityje. Jos aktualios ir šiandieną -- tikėjimas, pasitikėjimas, darbštumas ir nuolankumas, susikaupimas ir ramybė žvelgiant į amžiną tėkmę.
Pirmo eskizo „Dievų namai" dalyje atskleidžiamas žiemos sąstingio bei Šv. Agotos, persipynusios su pagoniška Gabija (ugnies sergėtoja) paveikslas.
Šoka- Agnija Šeiko-Sarulienė, Petras Lisauskas
Choreografija -- Dovilė Binkauskaitė
Scenarijaus autorius -- Jonas Tilvikas
Muzika -- Tautvydas Gurevičius