Žemaitijos nacionalinis parkas

Bene visas gyvenimas Žemaitijos nacionaliniame parke sukasi aplink Platelių ežerą. Tai giliausias, didžiausias ir bene gražiausias ežeras Žemaitijoje su salomis, pusiasaliais, įlankomis, apjuostas kalvų virtinių, miškais pasidabinęs. Jame gyvena reliktinė žuvis – Platelių sykas. Nacionaliniame parke auga tankūs, ūksmingi eglynai, natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai. Piliakalnių, alkakalnių, šventviečių gausa mena senąją kultūrą. O pakelėse, laukuose pabirę koplytėlės, koplytstulpiai atskleidžia vietos gyventojų gyvenseną, tradicijas. Jas dar labiau paryškina vis dar švenčiamos Užgavėnės.

Vyrauja kalvotas, gūbriuotas reljefas, gilūs ežerų duburiai, tarp jų – ir didžiausias bei giliausias Žemaitijoje Platelių ežeras su seklumų, salų ir pusiasalių raizgalyne. Ir Platelių, ir kiti ežerai bei upeliai apsupti miškų ir pelkių.

Išskirtinumo nacionaliniam parkui suteikia legendomis bei padavimais apipinti gamtos paveldo objektai: septynios Platelių ežero salos, Kreiviškių ir Auksalės pusiasaliai, paslaptingos Beržoro, Ilgio ežerų salos.

Nacionaliniame parke auga tankūs, ūksmingi eglynai, vakarų taiga vadinami natūralūs seni spygliuočių ir mišrūs miškai. Pastarieji saugomi visoje Europoje. Pelkėse gausu įvairių organizmų rūšių. Raganos uosis – storiausias Lietuvos uosis. Nacionaliniame parke peri Europoje saugomų rūšių paukščių (jerubių, griežlių ir gulbių giesmininkių), esama ledynmečio augalų reliktų. Platelių ežere gyvena reliktinė žuvis – sykas.

Nacionalinio parko kultūros paveldas – tai piliakalniai, senosios šventvietės (alkakalniai), kapinynai, senųjų gyvenviečių vietos. Įdomūs Užpelkių, Gegrėnų, Pūčkorių, Jazdauskiškių, Grigaičių, šv. Jono (Žemaičių Kalvarijos), Šarnelės, Mikytų piliakalniai, Visvainių, Mikytų, Vilkų, Gilaičių, Paparčių alkakalniai, senovės gyvenviečių vietos Gegrėnuose ir Šarnelėje. Architektūriniu savitumu išsiskiria Žemaičių Kalvarijos bažnyčia, Babrungėnų malūnas.