filmov
tv
Kauno siaurukas 1934-1935
Показать описание
Kauno siaurukas, kauniečių dar vadintas „Kukuška“, važinėjo nuo 1919 m. balandžio mėn. iki iki 1935 m. rugpjūčio 1 d. Siauruko trasa ėjo nuo Aleksoto tilto pro Karmelitų bažnyčią, Žemuosius Šančius, Panemunės tiltą. Operatorius Pranciškus Baltrus Šivickis. Kaunas, 1934-1935 08 01.
Narrow-gauge railway train in Kaunas, Lithuania (1934-1935).
"Vakar vakare 11 val. Kauno siaurųjų geležinkelių ruože paskutinis traukinys iš senamiesčio pravažiavo į A. Panemunę. Gyvenantiems pagal traukinėlio ruožą jis nuolat gadino nervus ir maitino stipriais anglies dūmais. Daug kartų pasikėsinta jį likviduoti, bet Šančių ir Panemunės gyventojų, daugiausia neturtingųjų luomo, prašymai su tūkstančiais parašų jo gyvenimą vis prailgindavo. Pagaliau, Kauno miesto taryba nusprendė prašyti susisiekimo ministeriją jį panaikinti. Vakar vakare sustabdžius traukinėlį, Kaunas pasilaisvino iš dviejų okupantų paliktų transporto priemonių: prieš kelis metus triukšmingomis manifestacijomis palaidojo caro Rusijos paliktą konkę, o vakar vakare tyliai, tik keliems keleiviams tevažiuojant, likviduotas vokiečių okupantų didž. karo metu įrengtas traukinėlis. Šįryt kreipėmės į siaurųjų geležinkelių inž. V. Račkauską pasiinformuoti apie likviduotąjį traukinėlį.
Lietuvos nepriklausomybės metais traukinėlis yra pervežęs apie 35.000.000 žmonių. Paskutiniais metais padidėjus autobusų skaičiui ir pasunkėjus gyvenimo sąlygoms, kasmet pervežamų keleivių skaičius mažėjo, bet vis dėl to, kasdien Kauno pakraščiu pravažiuodavo 128 traukinėliai. Traukinėlio tarifas, tiesa, buvo žemas - nuolatinių bilietų už 12,80 lt mėnesiui galėjo keleivis važiuoti kiek norėjo. Autobusu važiuoti mėnesinis nuolatinis bilietas kaštavo 24 lt. Tačiau traukinėlis savo išlaidas padengdavo. Buvo mėginta juo vežioti ir prekes, bet praktika parodė, kad tai neįmanoma. Nuo to atsisakyta. Keleiviams buvo leidžiama vežtis ir didesnį bagažą.
Per visą laiką žymesnių katastrofų traukinėlis neturėjo. Tiesa, buvo nemažai susidūrimų su autobusais. Sunkvežimiais, vežimais ir dviratininkais, bet skaidžių tų susidūrimų pasekmių beveik nebuvo. Traukinėlis yra atėmęs nemažam žmonių skaičiui gyvybę, bet tie atsitikimai daugiausiai buvo ne katastrofų pasėka, o tik dėl keleivių neatsargumo, kurie važiuojant traukinėliui mėgindavo iš jo iššokti ir į jį įšokti. Daugiausia nelaimingų atsitikimų buvo su girtais keleiviais."
("Lietuvos aidas", 1935 rugpjūčio 1 d.)
Originalo saugotojas - Lietuvos centrinis valstybės archyvas.
Narrow-gauge railway train in Kaunas, Lithuania (1934-1935).
"Vakar vakare 11 val. Kauno siaurųjų geležinkelių ruože paskutinis traukinys iš senamiesčio pravažiavo į A. Panemunę. Gyvenantiems pagal traukinėlio ruožą jis nuolat gadino nervus ir maitino stipriais anglies dūmais. Daug kartų pasikėsinta jį likviduoti, bet Šančių ir Panemunės gyventojų, daugiausia neturtingųjų luomo, prašymai su tūkstančiais parašų jo gyvenimą vis prailgindavo. Pagaliau, Kauno miesto taryba nusprendė prašyti susisiekimo ministeriją jį panaikinti. Vakar vakare sustabdžius traukinėlį, Kaunas pasilaisvino iš dviejų okupantų paliktų transporto priemonių: prieš kelis metus triukšmingomis manifestacijomis palaidojo caro Rusijos paliktą konkę, o vakar vakare tyliai, tik keliems keleiviams tevažiuojant, likviduotas vokiečių okupantų didž. karo metu įrengtas traukinėlis. Šįryt kreipėmės į siaurųjų geležinkelių inž. V. Račkauską pasiinformuoti apie likviduotąjį traukinėlį.
Lietuvos nepriklausomybės metais traukinėlis yra pervežęs apie 35.000.000 žmonių. Paskutiniais metais padidėjus autobusų skaičiui ir pasunkėjus gyvenimo sąlygoms, kasmet pervežamų keleivių skaičius mažėjo, bet vis dėl to, kasdien Kauno pakraščiu pravažiuodavo 128 traukinėliai. Traukinėlio tarifas, tiesa, buvo žemas - nuolatinių bilietų už 12,80 lt mėnesiui galėjo keleivis važiuoti kiek norėjo. Autobusu važiuoti mėnesinis nuolatinis bilietas kaštavo 24 lt. Tačiau traukinėlis savo išlaidas padengdavo. Buvo mėginta juo vežioti ir prekes, bet praktika parodė, kad tai neįmanoma. Nuo to atsisakyta. Keleiviams buvo leidžiama vežtis ir didesnį bagažą.
Per visą laiką žymesnių katastrofų traukinėlis neturėjo. Tiesa, buvo nemažai susidūrimų su autobusais. Sunkvežimiais, vežimais ir dviratininkais, bet skaidžių tų susidūrimų pasekmių beveik nebuvo. Traukinėlis yra atėmęs nemažam žmonių skaičiui gyvybę, bet tie atsitikimai daugiausiai buvo ne katastrofų pasėka, o tik dėl keleivių neatsargumo, kurie važiuojant traukinėliui mėgindavo iš jo iššokti ir į jį įšokti. Daugiausia nelaimingų atsitikimų buvo su girtais keleiviais."
("Lietuvos aidas", 1935 rugpjūčio 1 d.)
Originalo saugotojas - Lietuvos centrinis valstybės archyvas.
Kauno siaurukas 1934-1935
0:10:51
Kaunas (1935 ir 1938)
0:01:38
120 metų švenčiantis siaurukas - nebepavojingas
0:00:10
rimvidas Siaurukas
0:00:48
Siaurukas. Triratis ant bėgių.
0:00:43
1937 m. spalio 9 d. 12:00 val. Laisvės alėjoje (Kaunas)
0:01:59
Siaurukas
0:00:40
Raudonosios Armijos prospektas (Kaunas 1968—1970)
0:00:17
Kauno HES kažkas vyksta (1968–1974)
0:00:30
Kunickas (Kaunas 1973—1976)
0:01:44
Prano Žižmaro sutikimas Kaune (1938 07 17)
0:03:22
Siaurukas Americano klipas
0:00:36
Aš (Kaunas 1973—1976)
0:02:15
Garšvės gatvėje Kaune po pavasarinio potvynio - itin sunkiai pervažiuojama atkarpa
0:00:29
„Neo Lithuania“ rūmai (Kaunas 1970–1977)
0:03:05
Aukštaitijos siaurukas rengia kelionę po Latavos kraštą ir išvyką į Anykščius
0:00:29
Dailininkas Adomas Varnas 1939
0:03:04
Siauruko stoteles
0:00:14
Automobilis Vienybės aikštėje 1930
0:02:13
Siaurojo geležinkelio pėdsakais
0:01:22
Kaunas nuo Ateitininkų sąjungos rūmų (1928)
0:00:55
Kaune sportuoja visi
0:00:37
Vieta parke iš aukštai | Vytauto parkas | Kaunas
0:01:09
Spektaklis 'Stotelė'
Комментарии