„Akis – žvaigždėm vadinti nusibodo...“

preview_player
Показать описание
130-asis Viljamo Šekspyro sonetas. Vertė Sigitas Geda
Skaito Ramūnas Šimukauskas. Muzika Arno Mikalkėno
2009 ℗ Vieno aktoriaus teatras @ VAT-CD-025
„33 William Shakespeare sonetai“

Sigitas Geda | Apie Šekspyrą
Nuo 1969 metų vasaros (kaži kur perskaitęs eilutę iš jo kūrybos apie „apšerkšnijusias kriaukles“) ėmiau galvot, kad nėra jo, gerai išversto. Nė vieno soneto! Prisimenu, kad troleibuse bandžiau ginčytis su D. Judelevičium... Jis buvo Šekspyro išmanytojas, priminė man kelis gerus vertimus į rusų kalbą (S. Maršako). Aš gi užsispyręs peikiau ir šitą... Po tiekos metų grįžtu prie andainykštės savo minties: jį reikia versti šiurkštesne, rupesne fraze. Nenudailinti, eilutė gali būti ilgesnė, rimai nebūtinai galūniniai (vyriški). Lenkai juk jį versdami naudoja moteriškus rimus. Tokie, kokie yra A. Ch. – striuki kaip zuikių birkelės. Nėr nei jėgos, nei užmojo. Rokokinis bezdalas! Šįvakar pabandžiau išpirkti savo kaltę – išverčiau 130 ir 21 sonetus. Negražu, žinoma, girtis. Versti esu bandęs ne sykį, bet nieko man neišeidavo. Mano galva, sonetų energija plaukia, liejasi, tykšta iš renesansiško užmojo nuplėšti kaukes. Tiesa be puošmenų. Tai, kas lieka, kas gryna, žemiška, materialu. | „Šiaurės Atėnai“ 2010 m. liepos 23 d. Nr. 28 (998)
Рекомендации по теме