Jonas Kadžionis-Bėda apie sovietinę okupaciją: buvo griaunama visa, kas kilnu ir šventa

Jonas Kadžionis -Bėda prisimena sovietų okupacijos laikus Lietuvoje, tikėjimo naikinimą, šėtonišką sadizmą ( pvz. 1941 m. birželio žudynes su baisiais kankinimais Rainių miškelyje ir Panevėžyje). Ragina to nepamiršti ir kalbėti apie tai jaunimui.

Filmuota 2022 m. Vėlinių rytą Anykščiuose.
Nuotraukoje: Rainių žudynių minėjimas 1943 m. (Rainių miškelis, Telšių raj.)

Jonas Kadžionis buvo Algimanto apygardos partizanų vadas, politinis kalinys. Gimė 1928 m. sausio 29 dieną Piktagalio kaime, Anykščių rajone.

Po tėvų ištrėmimo nenorėdamas tarnauti okupacinėje kariuomenėje J. Kadžionis 1948 m. gegužės 25 d. išėjo partizanauti. 1948–1949 m. buvo Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio narys, Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Tigro būrio partizanas, pasirinkęs Bėdos slapyvardį. Nuo 1949 m. lapkričio pradžios (kai aktyvi ir ginkluota partizaninė kova šiose apylinkėse nutrūko) – Butageidžio kuopos vadas.

1949–1953 m. J. Kadžionis-Bėda kartu su žmona partizane M. Gedžiūnaite-Kadžioniene-Sesute slapstėsi miško bunkeriuose Kavarsko–Dabužių–Traupio apylinkėse, kur jiems gimė sūnus. 1953 m. gegužės 22 d. J. Kadžionis-Bėda kartu su žmona buvo apgaule įviliotas į pasalą prie Putriškių kaimo (Anykščių r.) ir agentų smogikų suimtas. 1953 m. rugsėjo 12 d. Pabaltijo karinis tribunolas jį ir jo žmoną nuteisė po 25 metus kalėti ir po 5 metus tremties.

Atsisakęs pripažinti, kad buvęs suklaidintas, Jonas Kadžionis Sibire praleido visus 25-erius metus. Į Lietuvą grįžo 1978-aisiais, tačiau 1983 m. vėl ištremtas į Kaliningrado sritį. Sąjūdžio metais, 1989-ais, galutinai sugrįžo namo.

Kristupas