partizano Jono Kadžionio - 'Bėdos' kreipimasis į Baltai Juoda savanorius

Partizano J.Kadžionio kreipimasis į pilietiškai aktyvų jaunimą - kvietimas sudalyvauti žygyje ir sutvarkyti laisvės gynėjų žūties vietą.

Jonas Kadžionis-Bėda – į partizaninį pasipriešinimą Lietuvos okupacijai įsitraukė būdamas 20-ties, kai į 1948 m. į Sibirą buvo ištremta jo šeima. 1948-1949 m. jis buvo Lietuvos laisvės kovų sąjūdžio narys, Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Butageidžio kuopos Tigro būrio partizanas, pasirinkęs Bėdos slapyvardį. 1949-1953 m. J. Kadžionis-Bėda buvo vienas iš paskutinių buvusios Algimanto apygardos partizanų, gyveno slapstydamasis miško bunkeriuose Kavarsko-Dabužių-Traupio apylinkėse.
Partizanas J. Kadžionis-Bėda 1949 m vedė taip pat partizanę, laisvės gynėją Malviną Gedžiūnaitę-Sesutę. 1950 m. gruodžio 22 d. Jonui ir Malvinai miško bunkeryje gimė sūnus. Antanas.
1953 m. per agentų smogikų apgaulę įvilioti į pasalą, Jonas ir Malvina buvo suimti ir nuteisti 25 metams lagerio ir 5 metams tremties. Atlikęs bausmę, Jonas Kadžionis- Bėda ir jo žmona Malvina sugrįžo į Lietuvą. Lietuvai iškovojus Nepriklausomybę, šis laisvės gynėjas šiuo metu yra atkurtos Algimanto apygardos partizanų vadas, dimisijos kapitonas, rūpinasi partizaninės kovos įamžinimu. Jonas Kadžionis-Bėda atstatė bunkerį, kuriame 1950 m. gruodį gimė jo sūnus. Jo iniciatyva ir finansais įrengtas memorialas atminti žuvusius Traupio apylinkių partizanus, paženklintos kelios partizanų žūties ar palaidojimų vietos Kavarsko apylinkėse.