Go Forward! | G. ŽICKYTĖ ir L. PLIOPLYTĖ „Kaip užkurti kūrybos variklį?' Diskusija.

preview_player
Показать описание
Go Forward! konferencijos diskusija su režisierėmis Giedre Žickyte ir Lina Plolpyte apie kūrybos iššūkius ir jaunų režisierių atradimus ir siekius pakeisti žmonių požiūrį pasakojant įdomias istorijas labai atvirai.

G. Žickytė – režisierė, prodiuserė, Europos ir Lietuvos kino akademijų, Europos dokumentikos tinklo narė, Berlynalės talentų stovyklos ir EURODOC absolventė, dokumentinius filmus kuria nuo 2009-ųjų. Jos darbai dalyvavo ir buvo apdovanoti daugelyje tarptautinių kino festivalių. Jos pilno metro dokumentinis filmas „Meistras ir Tatjana“ laimėjo apdovanojimus už geriausią režisieriaus darbą, geriausią dokumentinį filmą, geriausią operatoriaus darbą ir geriausią montažą 2015 m. Lietuvos kino ir televizijos kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“.

Naujasis G. Žickytės ir M. Alberdi filmas pelnė geriausio trumpametražio filmo prizus „Visions du Reel“ Šveicarijoje, Šefildo, Rusijos, Budapešto dokumentinio kino festivaliuose, Madride – žiūrovų apdovanojimą, Krokuvoje – geriausio Europos trumpametražio filmo („Prix EFA Krakow 2016“).

„Kiekvienas gyvenimo pasirinkimas turi ir savo kainą, ir atsakomybės laipsnį. Kuo labiau iš komforto zonos išlendi, tuo pasirinkimas sudėtingesnis, bet įdomesnis. Norisi įkvėpti žmones nebijoti tai daryti“, – mano lietuvių kino žvaigždė.

Baigusi žurnalistiką, Lina atrado kiną ir vizualinių sprendimų žavesį. Prieš dešimtmetį išvažiavusi į Niujorką, ji pasinėrė į miesto energiją: kūrė vaizdo filmus NYLON žurnalui, vėliau tapo nepriklausoma kinomatografe – kuria dokumentiką, vaizdo klipus, trumpus filmus.

Debiutinis Linos Plioplytės ilgametražis dokumentinis filmas „Amžinai stilingos“ (Advanced Style, 2014) iš karto tapo kino festivalių ir žiūrovų favoritu. Tai šiltas ir spalvingas koliažas, kviečiantis į gyvenimą pažiūrėti brandžių, artistiškų, stilingų Niujorko damų žvilgsniu. Lina daugeliui vakariečių, visiems savo žiūrovams atvėrė akis: senyvas, raukšlėtas žmogus neturi asocijuotis su visų pamirštu užmiesčio pensiono gyventoju – jis gali būti gražus, kūrybingas ir laimingas.